FMEA (Gedimų būdų ir pasekmių analizė)

FMEA (Gedimų būdų ir pasekmių analizė, angl. Failure Mode and Effects Analysis) – tai sistemingas metodas, naudojamas siekiant nustatyti galimus gamybos procesų, įrangos ar sistemų gedimus ir įvertinti jų poveikį įmonės veiklai. Gamybos įmonėse ypatingas dėmesys skiriamas įrenginių techninės priežiūros procesų analizei siekiant užkirsti kelią gedimams, sumažinti prastovas ir užtikrinti gamybos tęstinumą.

Techninės priežiūros kontekste FMEA apima:

• Galimų įrenginių ir įrangos gedimo būdų nustatymą (pvz., komponentų nusidėvėjimas, mechaniniai pažeidimai, elektronikos gedimai).
• Gedimų priežasčių analizę ir jų poveikio gamybai, produktų kokybei bei saugai įvertinimą.
• Rizikos vertinimą naudojant tokius rodiklius kaip RPN (Rizikos prioriteto numeris), padedančius nustatyti prevencinių ir korekcinių veiksmų prioritetus.
• Veiksmų planavimą siekiant pašalinti ar sumažinti gedimų riziką, pvz., prevencinės priežiūros planus, modernizavimą ar komponentų keitimą.

Taikant FMEA metodus techninės priežiūros valdyme, įmonės gali veiksmingiau valdyti įrangos techninę būklę, padidinti jos patikimumą ir efektyvumą, o tai pagerina visos gamybos efektyvumą.

Gedimo pranešimo forma

Gedimo pranešimo forma CMMS sistemoje – tai įrankis, leidžiantis darbuotojams ar CMMS sistemos vartotojams standartizuotu būdu pranešti apie įrangos, mechanizmų ar infrastruktūros problemas. Paradoksalu, bet nors forma atrodo paprasta, ji suteikia daug naudos:

• Proceso standartizavimas – užtikrina vienodą problemų pranešimo būdą, sumažinant svarbios informacijos praleidimo riziką.
• Efektyvus remontų valdymas – leidžia greitai ir tiksliai nukreipti pranešimus atitinkamiems skyriams ar technikams.
• Techninių įvykių archyvo kūrimas – leidžia kaupti gedimų duomenų bazę, kuri padeda analizuoti gedimų tendencijas ir planuoti prevencinius veiksmus.
• Resursų optimizavimas – padeda efektyviau valdyti laiką ir resursus, nustatant pranešimų prioritetus.

Gantas

Grafinis modulis EAM/CMMS sistemoms, leidžiantis planuoti ir valdyti projektus naudojant Ganto diagramas. Padeda vizualizuoti užduočių seką, nustatyti kritinį kelią bei valdyti resursus ir projektų terminus.

HxGN EAM

Išplėstinė EAM sistema, kurią siūlo Eurotronic, skirta valdyti turtą, reikalaujantį investicijų į jo funkcionalumą. Padeda pagerinti įrangos prieinamumą ir patikimumą, optimizuoti kaštus ir užtikrinti atitiktį teisės aktams.

Techninė apžiūra

Techninė apžiūra – tai sistemingas mechanizmų, įrenginių ir infrastruktūros būklės tikrinimas siekiant užtikrinti jų tinkamą veikimą, saugumą ir sumažinti gedimų riziką.

Ką apima techninė apžiūra?

• Vizualiniai patikrinimai – matomų pažeidimų, korozijos, įtrukimų ar deformacijų nustatymas.
• Parametrų matavimai – pvz., temperatūra, slėgis, vibracijos, nusidėvėjimo lygis.
• Komponentų būklės vertinimas – guolių, diržų, tarpinių ar laikomųjų elementų patikra.
• Dokumentavimas – rezultatų įrašymas, ataskaitų paruošimas, tolimesnių veiksmų planavimas.

Kuo techninė apžiūra skiriasi nuo techninės diagnostikos?

Techninė apžiūra – tai dažniausiai periodiniai, vizualiniai ar pagrindiniai patikrinimai, atliekami siekiant anksti nustatyti problemas ir užkirsti kelią gedimams. Tai prevencinis veiksmas, dažnai grindžiamas grafiku.

Techninė diagnostika – sudėtingesnis procesas, apimantis išsamų tyrimą ir analizę siekiant nustatyti problemos ar gedimo priežastį. Diagnostikoje naudojami specialūs įrankiai ir metodai, pvz., vibracijos analizė, ultragarsas, termovizija, neardomieji bandymai – visa tai leidžia tiksliai įvertinti techninę būklę ir nustatyti gedimo šaltinį.

Just in Time (JiT)

Just in Time (JiT) – tai atsargų ir gamybos valdymo strategija, kuri pagrįsta medžiagų, dalių ar komponentų pristatymu tiksliai tada, kai jų reikia gamybos procese, bet ne anksčiau. Šios metodikos tikslas – sumažinti atsargų kiekį sandėliuose , sumažinti sandėliavimo kaštus ir padidinti gamybos efektyvumą.

Pagrindiniai JiT principai:

• Medžiagų ir dalių pristatymas – tiksliai apibrėžtais terminais.
• Atsargų ir sandėliavimo pertekliaus pašalinimas.
• Gamybos ir tiekimo procesų sinchronizavimas.
• Pažangių informacinių sistemų naudojimas planavimui ir kontrolei.

Kaip JiT taikomas techninės priežiūros skyriuje:

• Tikslus planavimas ir prognozavimas – techninė priežiūra remiasi gedimų, dalių sunaudojimo ir prognozių duomenimis, kad užsakytų tik tai, ko reikia – laiku.
• Atsarginių dalių kiekio sumažinimas – priežiūros sandėlyje laikomos tik būtiniausios dalys, o kitos užsakomos esant poreikiui, taip sumažinant sandėliavimo kaštus.
• IT sistemos – CMMS sistemų diegimas leidžia stebėti įrangos būklę, remonto istoriją ir atsargų likučius, todėl lengviau planuoti ir vykdyti JiT tiekimą.
• Bendradarbiavimas su tiekėjais – glaudus bendradarbiavimas leidžia greitai pristatyti skubias ar reikalingas remontui dalis.